Kurios malkos Jums yra tinkamiausios
Planuojate įsigyti židinį, katilą, muilo akmens krosnį ar kitokią krosnelę? Šalia jų techninių savybių pasidomėkite, kokiu kuru jos kūrenamos, koks jo efektyvumas. Dažniausiai krosnelės kūrenamos malkomis, todėl šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į klausimą.
Kokios malkos Jums yra tinkamiausios ir geriausios?
Pirmas atsakymas į šį klausimą – sausos malkos. Kuo mažesnis drėgmės kiekis malkose, tuo jos kaitresnės ir dega efektyviau. Tiesa, yra ir specialių krosnių, kurios gali būti kaitinamos ir šlapiomis malkomis, tačiau apie efektyvumą čia sunku kalbėti, kadangi šlapio kuro reikia daugiau, jis turi būti metamas į krosnelę dažniau, be to reikalinga speciali kūrenimo sistema. Nuosavuose namuose tokie katilai naudojami itin retai, nes dauguma jų yra sukurti deginti būtent sausas malkas. Optimaliausias drėgmės kiekis – 10-20 %, bet ne daugiau. 10% drėgmės malkose lieka kai jos laikomos sausoje patalpoje bent 2 metus, todėl turėkite omenyje, kad reikia pasirūpinti ir tinkamomis laikymo sąlygomis, o ne sukrauti jas lauke. Deginimui tinkančias malkas reikia laikyti sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje ne mažiau, kaip 6 mėnesius, tad malkas pirkite pavasarį, kad galėtumėte jomis kūrenti rudenį.
Malkas laikyti reiktų sausose patalpose. Taip pat jas reiktų sukrauti ne tiesiai ant žemės, o ant nedidelio pakilimo arba paletės. Tai užtikrina puikų ventiliavimą iš apačios. Jei patalpa drėgna, o ventiliavimas prastas – malkos pradės pelyti ir pūti, o ne džius.
Kaip atskirti, kad malkos jau sausos? Paimkite kirvį ir pabandykite perskelti. Jei garsas čaižus ir skylanti malka pokši – ji greičiausiai sausa. Jei sausa viena, greičiausiai sausos ir kitos to paties pirkimo malkos. Sausos malkos yra lengvesnės už šlapias. Tai galite jausti pakilnoję panašių dydžių kalades.
Antras atsakymas į pateiktą klausimą – lapuočių medienos malkos. Jos tiesiog turi mažiau dervų ir yra kaitresnės, todėl jomis kūrenti efektyviau, mažiau kenkia krosnelei, dūmtraukio sistemai, į namus papuola mažiau smalkių. Kodėl derva yra pavojinga? Pakankamai objektyvi priežastis – poveikis metalinėms krosnelės sienelėms, taip pat išsiskiria nuodingi degimo subproduktai. Kaitriausia ir tinkamiausia kūrenimui mediena - ąžuolas, beržas, uosis, bukas. Drebulė ir juodalksnis taip pat tinka, tačiau jie didelio kaitrumo neturi. Ąžuolas – brangi malka, todėl lietuviai dažnai ieško pigesnių alternatyvų. Optimaliausia mediena pagal savo kaitrumo savybes ir kainą yra uosis ir beržas. Bukas – kiek retesnis, nes ne visur Lietuvoje plačiai paplitęs.
O kaip mūsų miškuose labiausiai paplitę spygliuočiai eglė ir pušis? Negi jos visiškai netinkamos?
Pušis – labai greitai užsideganti ir, deja, greitai sudeganti mediena. Dėl to ji ideali prakuroms, bet ne nuolatiniam kūrenimui. Beje, pušyje gausu dervų ir sakų, dėl to kaminuose ir katile gali kauptis suodžiai.
Eglė – nepakankamai kaitri medžiaga, todėl ji tinkama daugiau degimui palaikyti, o ne greitai ir efektyviai kūrenti. Tai aktualu esant dideliems šalčiams, nes eglė turi degti labai ilgai, kol temperatūra bus pakankamai aukšta.
Dar reiktų priminti, kad dervos ne visada yra kenksmingos. Jos kenkia kūrenant malkas katiluose. Paprastose krosnelėse, kur sienelės yra metalinės, be vandens užpildo, dervos nepavojingos, nes viskas sudega.
Trečias atsakymas į mums rūpimą klausimą – aukščiausios kaitrumo grupės. Tikriausiai nežinojote, kad malkos skirstomos net į tris kaitrumo grupes:
- uosis, ąžuolas, beržas, klevas, skroblas, guoba;
- pušis, juodalksnis, blindė („kačiukai“);
- eglė, liepą, drebulė, gluosnis, tuopa, baltalksnis.
Čia moksliniai reikalai – matuojamas grynos medienos tankis. Kuo tankesnė mediena, tuo aukštesnė grupė. Tačiau į tą kaitrumą reiktų žiūrėti kritiškai. Ne visada kaitriausios malkos yra geriausios. Pavyzdžiui židiniams ir krosnelėms su stiklinėmis durimis visiškai netinka spygliuočiai, nors pušis laikoma kaitria mediena. Eglėms ir pušims degant išsiskiriančios dervos gali patekti į kambarį, apnešti židinio stiklą. Jos be to turi savybę „šaudyti“ žiežirbas, o tai gali tapti gaisro priežastimi. „Pajuodinti“ stiklą gali ir kaitrios malkos – beržinės. Beržo tošis turi daug dervų, todėl jų reiktų vengti židinyje. Židiniams geriausiai tinkamos malkos – uosinės. Jos yra pakankamai kaitrios, mažai dūmija, „nešaudo“, be to labai gražiai dega. Židiniui liepsnos grožis yra labai svarbu, tad netiks ir nelabai gražiai degančios ąžuolinės malkos, kurių kai kurie lietuviai įsigyja būtent židiniams kūrenti.
Aukšto efektyvumo koeficiento šiuolaikiniams katilams, dirbantiems dujų pagrindu (kai malkos kaitinamos aukštoje temperatūroje ir išsiskiria dujos) tinkamiausia bet kokia sausa mediena. Kaimo krosnelėje, kuri kūrenama visą vakarą reikia maišyti malkas – pradžioje pakurti lapuočiais, kad gerai įsidegtų ir sušildytų aplinką, o vėliau – kad palaikytų nedidelę temperatūrą gali būti kūrenama ir eglinėmis malkomis. Rūkykloms reikalingos net ne malkos, o juodalksnio pjuvenos, kurios nėra kaitrios. Ant pjuvenų užmetama ir visiškai šlapia mediena, kuri ilgai smilksta ir dega nekaitriais.
Kaip matote, visokios malkos gali rasti savo panaudojimą, tik reikia viską daryti vadovaujantis sveika nuovoka. Aišku, reikia atsirinkit ir iš kur malkas įsigyjate. Rekomenduojame pirkti tik iš patikimų malkų pardavėjų.
Beje, pabaigai priminsime, kad labai nepatartina naudoti apdirbtos medienos vietoj malkų. Tai yra nerekomenduojama deginti palečių, dažytų tašų, impregnuotų lentų, baldų plokščių ir t.t. Visa paminėta mediena buvo apdirbta naudojant ne visai ekologiškas chemines medžiagas. Kai kurios degdamos išskiria itin nuodingas medžiagas, kurios gali pakenkti jūsų sveikatai.
Įsigydami židinius, katilus ir krosneles pasikonsultuokite su pardavėjais, kurie patars, kokias malkas naudoti, kad pasiektumėte techniniuose dokumentuose nurodytus efektyvumo procentus.
